BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Be Pavadinimo.

Storos sunkios šarvuotos durys išnyra prieš akis.
Bandai sau įteigti, save įkalbėti, kad jau gali jas praverti ir įsileisti kitą.
Teigi, kad pagaliau jau esi pasiruošusi.
Bet vistiek bijai.
Drebini kinkas kaip vargšas miško zuikis didelėm liūdnom akim.
Toks jausmas, kad negrąžinamai atiduodi savo laisvę.
Trypčioji vietoj.
Vis bandai atstumti troškimus…
Ir vėl nežinai, ką daryti.
Kodėl nepabandyt pasidalinti ta taip stipriai branginama laisve su kitu, artimu tapsiančiu žmogumi?
Bet va ir vėl iškyla problema - bijai leisti tam žmogui kiek nors priartėti.
Blaškaisi nakties karštyje neramiuose sapnuose, kurių ryte jau niekad nepameni…
Nežinia, nežinia, kaip čia viskas bus…

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (5) | “Be Pavadinimo.”

  1.   valdaukuriuzaidziu rašo:

    Labas Alastarr:) manau kadnežinia gyvenimui suteikia įdomumo, žavesio

  2.   Alastarr rašo:

    bet man vistiek labai baisu :D

  3.   brigitelle rašo:

    labai geras pastebėjimas. Tačiau nereikia leisti baimei laimėti, nes kai ji tave apleis savo noru, atidariusi tas duris, gali jau nieko ir nebesurasti..;)

  4.   arise rašo:

    isdrįsk. Galvok, kad nieko neprarasi, įpūsi į gyvenimą žaismingumo. Juk gyveni sau ir dėl savęs. Nebutinai turi atiduoti visą save :)

  5.   inas rašo:

    Manau, šias duris galima atverti tuomet, jei ne iliuzijos veda į priekį, jei apsisprendi sutikti viską,kas ten belauktų; jei sutinki neskubėti, ir visa,kas vyks ten stebėti atmerktomis tiesos akimis: tuomet gali atsirinkti ir apsisaugoti dar prieš tai,kai gali būti sužeidžiamas. Sėkmės tau. :)

Rašyk komentarą