BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ledo kristalai suknelių klostėse.

Už lango kabo papilkėjusi širdis. Plaikstosi tarsi ilgokai neskalbta užuolaida.
Ar joje dar tebėra paslėpti nutriušę kasdieniniai šnabždesiai?
Ar pagaliau kas nors išvalė tuos bereikalingus teršalus iš tamsiausių jos užkaborių, palovių, plyšių?..
O kas gi būtų vargynęsis tą daryti… Pavasarėlis dar labai, labai toli…
Neapvalys jos, neatgaivins šiltu kvėptelėjimu po pusnuogiu kaklu…
Tai ir kabo tebeplakama pūgos už visas savo dar tokio trumpo gyvenimo klaidas.
Kartkartėmis pabučiuojama mažulyčių aštriabriaunių snaigių, bekrentančių ant jos ypatingai, kaip vien tik vandens kristalėliai tesugeba…

Kažin, ar sušoks šiąnakt motušė žiema pilvo šokį vėjo ritmu?
Gal apsuks ratą skubiai ir pranyks, palaidojusi tik ką užgimusius sniego angelus po šaltais savo pamestų akinamai baltų suknelių klodais…

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (2) | “Ledo kristalai suknelių klostėse.”

  1.   cucu rašo:

    nesupratau esmes ;/ ir nesupratau kas cia ;D

  2.   Alastarr rašo:

    ir nebūtina suprasti ;) niekada nemėgau “reikalo” viską perprasti. Ypač svetimų žmonių kūryboje paslėptų minčių. Tik viena aš tiksliai žinau, ką man reiškia eilutėse nugulę žodžiai.
    Viskas perkeltine prasme. Papilkėjusi širdis - nuliūdinta, užgauta merginos širdis, senokai ragavusi tikro džiaugsmo. ..

Rašyk komentarą