BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Maži gyvenimo stebuklai randami net ir purvinose palėpėse.

Muzika, plevenanti kiekvienoje gatvės oro molekulėje. Kaip galima jai atsispirti?
Būgnų garsai. Negaliu ramiai vietoj nustovėti, girdėdama jų ritmą.
O ta diena… Viena iš tokių, kurios pasitaiko tik kartą metuose.
Viena iš tų stebuklingų, kuomet jautiesi beprotiškai patraukli ir kada kiekvienas noras pildyte pildosi.
Tą dieną žinai, kad žmonės paskuj tave seks ir šypsosis. Norės pasimėgauti maža tavo euforijos dalele.
Tą dieną ir dangus kvatojos. Ir vėjas džiugiai palto skvernus kilnojo. Kiekvienas mažas sprendimas buvo lemtingas.
Žibančios akys ir truputėlis nenugalimos drąsos siekiant norų išsipildymo - svarbiausi “recepto” ingridientai.
Echhh, ta pakvaišusi palėpė…
pro tirštą rūkalų storymę beveik nieko nesimatė. Bet muzika…
Muzika traukte traukė pasilikti ir palinguoti jos rastamanišku ritmu. Besišypsantys patenkinti aplinkinių veidai, ką tikrai jau reta pamatyti. Draugiškai besišypsantys veidai. Tiek daug taikios muzikos mylėtojų!.. Negalėjau atsigėrėti.
Ir vieno iš jų žvilgsnis, kuriam visą tą vakarą šokau užsupančiu lingavimu. Drąsiai judėjau po raudona lempa ir šypsojaus, šypsojaus. Žavėjausi ir žavėjau. Mėgavausi nuostabia akimirka.
Hmm, ilga grūstis prie lauk vedančių kopėčių. Ir Jis, tik už poros mažų žingsnių. Negalėjau susilaikyti neužkalbinusi. O ką galėjau prarasti?..Tik išlošti.
O Jis žiūrėjo, stebėjo mane visą laiką kukliai besišypsodamas. Nieko nemąstydama staiga pasilenkiau link Jo ir sukėliau abiems drebinančių šiurpuliukų bangą. O po to labai greitai Jis ištiesė ranką ir skardendamas į mano ausį pasakė savo vardą. Tos karštos rankos nesinorėjo paleisti. Bet teko.
Visai nepažįstami žmonės vargiai valdėmės neprisiglaudę vienas prie kito.
Neapsakomas jausmas.
Kiekviena kūno ląstelė tiesiog reikalavo dar ir dar būti arčiau Jo. Jo prisilietimai reikalavo to paties. Kiek daug valios pastangų reikėjo neprisiglausti užgrojus lėtai dainai… Galiausiai išeiti labai, labai nenorėjau. Bet teko. Žinojau, kad paprašys numerio. Žinojau, kad dar ne kartą norėsim šypsotis vienas kitam.
Šypsojomės, neatsitraukėm nuo telefonų, skraidėm nekantraus virpulio pasauly.
Tai truko nepilną savaitę. Juk geri dalykai greitai išsenka, ar ne?..

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą