BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Akimirkos tyrinėjimai Nr.1.

Naftalinu trenkianti senolė ir vežimėlyje guguojančio kūdikio kvapas.
Žaisliuko barkštelėjimas.
.
Užlašėjęs lietaus lašas nuo skurdžiai plikos medžio šakos dvelktelėjo sūrios jūros prisiminimu.
Dar keli žingsniai ir pakvipo obuoliais. Gal pro mašinos langą ar iš praeivio pirkinių krepšio, nežinia.
O gal taip pasimaišė gėlių puokštės kvapas nuo santuokų rūmų?…
.
“Santuoka?” - pralėkė netikėta mintis ne vietoj ir dar tikrai ne laiku.
Kas tai?
Pora parašų ant popieriaus lapo?
Ne…
Ne kiekvienam.
Daugeliui tai nuolatinės savitarpio supratimo, pasitikėjimo, neišsenkančio meilės šaltinio, kompromisų paieškos…
.
Kaip staiga atsirado, tuo pačiu žaibo greičiu ir pranyko viena iš daugelio visiškame chaose plazdančių minčių.
Kryptelėję akys sutiko dar vieną veidą. Dar vieną iš tokios daugybės, kad nė nesuskaičiuosi…
Šįkart jis stebi tave neramiu žvilgsniu. (o gal kaip ir visada tokiu pačiu?..)…
Užsimerki ir bandai jį prisiminti. Įminti paslaptis tose akyse, tose neaiškiai išsiviepusiose lūpose.
Spėlioji, kas galėtų sieti tave su tuo visiškai nepažįstamu veidu.
Praeitis, dabartis, ateitis?
Ar paprasčiausiai niekas?
.
Bet juk dažnai sakoma, kad sutinkame kitus žmones tikrai ne atsitiktinai ir neveltuj…
Galbūt jis taps tuo, kas tave nužudys arba išgelbės. Kas padės ar pakenks. Kas tavęs nekęs labiau už visus pasaulyje arba be proto mylės…

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (2) | “Akimirkos tyrinėjimai Nr.1.”

  1.   arise rašo:

    oho, kokia gera mintis paskutinėj pastraipoj. Nesu niekada nieko panašaus pagalvojus…Iš tiesų..!
    Bet vėl gi, ką tie susitikimai trumpalaikiai duoda, tik neramias viltis, galbūt vienišus lūkesčius, šypseną..ir dingsta lyg niekur nieko. ir tada pagalvoji, kur čia tas atsitiktinumas ir ar tikrai jis neveltui.. veltui, dar ir kaip veltui…
    Nors dabar rašau, ir galvoju. Kvailai mąstau kartais, oi kvailai. Juk nebūtina iš kiekvieno ‘frukto’ laukti ar tikėtis stebuklo, kažkokių žodžių. Juk visa tai suteikia gyvenimui atspalvį, vienokį ar kitokį, kartais praskaidrina jį.
    Tai kokia išvada būtų? Aš noriu abipusės meilės apsireiškimo. Taip taip, čia išvada. ;}D

  2.   Alastarr rašo:

    :D ak, smagu, kad apsilenkei, arise! :D dyyyydelįįį tu čia man komentarą parašei :D matyt, tu ne tokia didelė optimistė, kaip aš :) tikiu, kad kiekvieną žmogų sutinkam neatsitiktinai - vieni tik priverčia susimąstyti apie ką nors, o kiti gi tampa gyvenimo dalimi. Labai smagu, įsivaizduoti, kas galėtų sieti su tuo žmogumi :) o fantazuot visada smagu :D
    Gera išvada, nesiginčyju :D aš irgi noriu abipusio jausmo… Nieko, sulauksim kada nors :D matyt, taip veikia mano mintis už lango tvyrantis žydras dangus ir saulutės pasišvysčiojimai …

Rašyk komentarą